Your browser version is outdated. We recommend that you update your browser to the latest version.

Kontaktai

Susisiekite su mumis

Mūsų adresas:
Vasario 16-osios g. 6
Palanga
Moksleivių klubo kodas

190275851
Telefonas

8 460 48416
8 682 30504

el.paštas:
moksleiviuklubas@gmail.com

Mūsų puslapis Facebook

Liepa

Liepa (lot. Tilia, angl. Lime sin. angl. Linden, vok. Linden, pranc. Tilleul, isp. Tilos, rus. Липа) – dedešvinių (Malvaceae) šeimos augalų gentis. 
Paplitusios Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.

LieposLiepos
Apibūdinimas

Liepų genčiai priklauso dvinamiai medžiai su tankia kūgiška laja. Medžių aukštis labai įvarus – nuo neaukštų iki aukštų, 15-50 metrų aukščio. Vienos aukščiausių gentyje yra hibridinės rūšies europinės liepos (Tilia × europaea). Žievė pilkai ruda, senų medžių giliai suskeldėjusi. Lapai išsidėstę dviem eilėmis. Žiedai kvapūs, žalsvai ar gelsvai balti, sukrauti skydiškuose ar kekiškuose nusvirusiuose ar stačiuose žiedynuose. Vaisus – vienasėklis, rečiau su 2-3 sėklomis riešutėlis.

Pavadinimo kilmė

Genties pavadinimas Tilia yra kilęs iš graikų k. tilon – sparnelis; vaisius turi sparnelį. Oficialus mokslinis pavadinimas rašomas – Tilia L.;
Priskaičiuojamos 46 liepų rūšys. Lietuvoje savaime auga viena rūšis: Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.); 
Jeigu klimatas šils, Lietuvoje galimai palaipsniui, savaime gali paplisti kitų rūšių liepos, kurių savaiminis arealas yra netoli nuo mūsų šalies sienos – šiuo atveju neatsižvelgiant į tai, kad jos jau dabar yra introdukuotos Lietuvoje, tai Didžialapė liepa sin. plačialapė liepa (Tilia platyphyllos Scop.);  Europinė liepa (Tilia × europaea L.); Ši rūšis yra didžialapės ir mažalapės liepos, jų kontaktų zonoje savaiminio kryžminimosi pasekmė.

Mažalapė liepa

Mažalapė liepa (lot. Tilia cordata sin. Tilia parvifolia, angl. Small-leaved Lime, vok. Winterlinde) – dedešvinių (Malvaceae) šeimos, liepų (Tilia) genties medis.

 

Paplitimas

Paplitusi beveik visoje Europoje – vakarų, vidurio ir rytų Europoje, išskyrus neauga jos šiaurėje, dalyje pietinių regionų bei mažam vakarų Europos pakraštyje. Taip pat paplitusi apie Kaukazą bei vakarų Azijoje už Uralo kalnų.
Lietuvoje tai įprastas vietinis pakelių, laukų, šalikelių gana dažnas medis.

Augimo biotopas

Mažalapė liepa geriau auga derlingose, drėgnokose priesmėlio ir priemolio dirvose, paupiuose, sodybose, pakelėse, parkuose, miškuose. Nors ir labai retai, bet kartais vietomis su kitais lapuočiais sudaro liepynus, bet jų gryni medynai pasitaiko ypač retai.

Matmenys

Medžio aukštis 20-38 m, įprastai iki 25-30 m, kamieno skersmuo iki 1-2 m.

Amžius

Paprastai išgyvena 500–600 metų ar net iki 1000 metų.

Požymiai

Auganti į viršu su vienu, kartais su keletų ir retai – su daugeliu kamienų. Žievė pas jaunus medelius lygi ir pilka, vėliau jiems suaugant pamažu darosi su daugeliu įtrukinėjimų, tamsiai pilka. Lapai tamsiai žali, 4-8 cm ilgio, padengti blizgia kutikula, primenantys širdelės formą su smailėjančiu galu, apatinė pusė prie gyslų truputį plaukuota. Mažalapė liepa pražysta apie 20-us savo gyvenimo metus. Žiedynas su 3-10 žiedų, apie 10 mm skersmens, pusiau skėtiniai. Prie kiekvieno žiedyno yra geltonai žalsvas, pailgai siauras lancetiškas žiedynlapis. Paprastai vienas suaugęs medis turi apie 60 tūkst. žiedų. Žydi labai gausiai anksti vasarą (birželį-liepą), kvapniais, gelsvai žalios spalvos žiedais. Vaisius (riešutėlis) 4-8 mm skersmens, kiaušiniškai rutuliškas, iš viršaus neryškiai briaunotas, padengtas minkštu apvalkalu. Sėklos 1-2. Vaisius subrandina rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, pilnai sunoksta spalį ir dar ilgai išsilaiko ant medžio, vėliau per žiemą sėklas išnešioja vėjas. Dauginasi sėklomis, atžalomis bei atlankomis.

Mažalapės liepos požymiaiMažalapės liepos požymiai Mažalapės liepos lapaiMažalapės liepos lapai
Mažalapės liepos požymiai Mažalapės liepos lapai
Mažalapės liepos vaisiaiMažalapės liepos vaisiai
Mažalapės liepos žiedai ir lapai Mažalapės liepos vaisiai


Kitos savybės

Pats medis atsparus dulkėms ir užterštam orui. Liepų mediena minkšta, lengva, balta.

Panaudojimas

Mažalapė liepa – tai populiarus tarp žmonių medingas medis. Labai plačiai naudojama beveik visoje Europoje kaip vaistinis, dekoratyvis (apželdinamasis) medis. Šiais medžiais apsodinamos pakelės, parkai, gatvės (Berlyne Unter den Linden gatvė), skverai, jais dažnai puošti Lietuvos dvarų parkai. Taip pat svarbi nektaro rinkimo šaltinis bitėms, kurios iš vieno stambaus medžio žiedų surenka iki 50 kg nektaro. Kai kuriose šalyse iš mažalapių liepų anksti pavasarį leidžiama labai saldi sula bei iš jos gaminamas sirupas. Iš liepų žiedynų, kurie vadinami liepžiedžiais, verdama malonaus kvapo liepžiedžių arbata, taip pat gaminami preparatai daugeliui ligų gydyti, ypač peršalimo ir kvėpavimo ligoms gydyti. Lietuvoje ir Baltarusijoje šiuo vardu vadinamas vasaros mėnuo liepa. Iš mažalapės liepos karnos (apatinė žievė) senovėje gamindavo vyžas, vartojo pynimo darbams. Iš jos pluošto kai kuriuose kraštuose ausdavo audinius drabužių siuvimui, iš medienos gaminami įv. drožiniai, suvenyrai, namų apyvokos reikmenys, medžio anglis naudojama medicinoje, piešimui.

Liepų medus

Liepų medus – šviesiai geltonas arba švarios gintarinės spalvos, kartais – gelsvai žalias (šviežiame meduje ryškus tamsiai žalias atspalvis), labai malonaus liepžiedžių kvapo, gana tirštas. Kambario temperatūroje susikristalizuoja per vieną ar du mėnesius. Šis medus yra aukščiausios kokybės ir labai paklausus. Renkančios liepų nektarą bitės mėgsta ir mėtas, todėl liepų medaus skonis ir kvapas kartais gali priminti mėtų aromatą. Vartojamas gydyti peršalimo, kepenų, inkstų ligoms, pūliuojančioms žaizdoms.

 


Mitologija

 

Lietuvių tautosakoje tai vieni iš dažniausiai minimų medžių. Lietuvoje aisčių gentys, vėliau susiformavusi lietuvių tauta (Latvijoje latviai) nuo seno garbino kai kurias medžių rūšis, suvokiant kad jie kaip ir žmogus turi sielą, širdį, jaučia skausmą ir sužeidus medį iš jo ima bėgti medžio kraujas. Taip buvo garbinama ir taip suvokiama ir apie mažalapę liepą. Mūsų protėviai manė, kad mirusiojo siela įsikūnija konkrečiuose medžiuose (ąžuoluose, beržuose), o šiuo atveju ir mažalapėje liepoje.
A.Juškos užrašytose lietuvių laidotuvių raudose mirusiosios klausiama:
”(…) Kokiais lapeliais sulaposi? Kokiais žiedeliais sužydėsi?”
J.Balio pateiktoje raudoje linkima:
”Išauk močiute, aukštam kalnely, aukštam kalnely balta liepele”.
Analogiški motyvai sutinkami ir liaudies dainose, kai našlaitėlė aprauda mirusius savo artimuosius sakydama, kad:
“giružėlėj augantis jovarėlis – tai jos tėvelis, liepužėlė – tai močiutė, ąžuolėlis – tai brolelis”.
Dažniausiai raudose, dainose minimi konkrečios rūšies medžiai, nurodant moterų ir vyrų sielų įsikūnijimo į tam tikrus medžius atvejus. Lietuvių mitologinėse sakmėse, pasakose taip pat dažnas mirusiojo virtimas tam tikru augalu – lelija, rože, ar medžiu – pušimi, liepa.
Seniau Lietuvoje tikėta, kad iš liepos pagaminta lazda ar karna galima apsiginti nuo piktųjų dvasių. Krikščionys liepas sieja su Dievo motina Mergele Marija, ant šių medžių per patį krikščionybės pakilimo laikotarpį buvo kabinami Marijos paveikslai.

Paminklinės liepos Lietuvoje

Papilės penkiolikakamienė liepa

Aukštis: 23 m
Kamienų skaičius: 13
Amžius: apie 150 metų

 

Papilės penkiolikakamienė liepa – išskirtinė liepa, auganti Ventos regioniniame parke Akmenės rajone, Papilės miestelyje. Medis auga likusioje Papilės dvaro parko dalyje, Liepų gatvėje, dešiniajame Ventos upės krante. Šalia yra renginių vieta su dengta pakyla.

Penkiolikakamienė liepa – valstybinis gamtos paveldo objektas. Objektas pažymėtas miestelio gatvėse rodyklėmis, šalia pastatytas informacinis stendas. Liepa paskelbta saugoma Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1960 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 165.

Daugiakamienės liepos amžius - apie 150 metų. 2015 m. vasaros duomenimis, yra likę 13 augančių kamienų ir 1 nuvirtęs. Kamienai yra 0,3 m storio ir apie 23 m aukščio. Liepa sparčiai sensta, plečiasi keras, kamienų augimo kampas kasmet didėja, krypsta į šonus, šaknis silpnina puvinys.

Istorija
Iki 1982-ųjų liepa turėjo šešiolika kamienų, o 2007 m. vasarą ji buvo trylikos kamienų, tačiau tradiciškai liepa tebevadinama Penkiolikakamiene.
1870 m. Papilėje buvo pasodintas turtingas parkas, bet liepa ten jau galėjo augti anksčiau. Manoma, kad ji sodinta apie 1860-uosius. Parkas priklausė ir Žemaičių vyskupystei. Dauguma medžių neišliko. Vienas iš nedaugelio likusiųjų – būtent ši įžymi liepa. Kadaise žmonės ją vadino „Dvylika brolių“.

Liepa „Motinėlė“

Amžius – apie 300 m.
Kamieno apimtis – 8,4 m.
Medžio aukštis – 26 m.
Lapuotumas – virš 90%.
Aukštis virš jūros lygio – 69 m.
Kamienų skaičius – 1.

Liepa ,,Motinėlė" BaziukuoseLiepa ,,Motinėlė" Baziukuose
Liepa „Motinėlė“ – viena seniausių iš liepų Lietuvoje. Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Tai vieno kamieno medis, pagal kurio apimtį (8,4 m) – storiausia liepa Lietuvoje. Ji auga vidury Braziūkų kaimo (Zapyškio seniūnija, Kauno rajonas), šalia pagrindinės gatvės, atskirai nuo kitų medžių. Ši liepa – neatskiriama kaimo dalis, augusi kartu su juo.

Istorija

Liepa „Motinėlė“ paskelbta gamtos paminklu 1960 m., respublikinės reikšmės paminklu – 1987 m.
Kai prieš 300 metų miške kūrėsi Braziūkų kaimas, medelis buvo dar visai mažas. Kaime augo ir daugiau liepų, jose perėdavusios pelėdos. Tačiau išlikusi tik viena – liepa „Motinėlė“. Vietos gyventojai į ją keldavę kryžius, prie kamieno tvirtindavę lenteles su reikšmingomis datomis. Prie jos rinkdavosi 1863 m. sukilėliai (gretimame miške yra išlikę jų kapai). Liepos kiaurymėje galėdavę pasislėpti net septyni žmonės. Įlindus į drevę ir joje pakilus į viršų, galima buvo pro skylę iš aukštai apžvelgti vietovę. Vėliau kiaurymė buvo užbetonuota.

Būklė

Medis prižiūrimas, aptvertas medine tvorele. Prie jos pastatyti du informaciniai ženklai: viename iš jų meniškai išraižytas objekto pavadinimas, kitame – pritvirtinta lentelė su išsamiais duomenimis. Ant kamieno pritvirtintas nedidelis kryžius.
Medis yra viršijęs savo gamtinę brandą ir yra stagnacijos fazėje. Jo atžalos auga iš kamieninių šakų. Yra ertmių kamieno pagrinde ir virš jo. Arčiau žemės matyti grybelio pėdsakai. Akivaizdūs paviršiaus pažeidimai pačiame kamiene bei aukščiau lajoje, kur matyti plyšiai.

Trisdešimties kamienų liepa

Lietuvos miškų lankytinų vietų sąrašas pasipildė rekordine liepa, kuri susidaro iš trijų dešimčių kamienų. Žadvainų girininkijoje (Rietavo urėdija) augantį išskirtinį medį neseniai visai Lietuvai atskleidė netoli savo namų ją prižiūrintis Petras Turskis.

 


„Liepos skersmuo pusantro metro aukštyje yra beveik devyni metrai (8 m 80 cm). Nesu tikras, kad tai rekordas, bet tokio skersmens liepos, turinčios tiek kamienų, Lietuvoje nežinau“ , - sakė rekordinį medį prižiūrintis Petras Turskis.
Oficialaus patvirtinimo apie rekordo pasiekimą privataus miško savininkas teigė dar neturįs. Gamtos paminklą šeimininkas nori pavadinti savo senelio Petro „Girinio“ vardu.