Your browser version is outdated. We recommend that you update your browser to the latest version.

Kontaktai

Susisiekite su mumis

Mūsų adresas:
Vasario 16-osios g. 6
Palanga
Moksleivių klubo kodas

190275851
Telefonas

8 460 48416
8 682 30504

el.paštas:
moksleiviuklubas@gmail.com

Mūsų puslapis Facebook

uja

Tuja (lot. Thuja, angl. Thuja, vok. Lebensbäume) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos augalų gentis. Genties pavadinimas iš graikų k. žodžio thuia – maloniai kvepianti mediena.

Rūšys

Gentyje 5 rūšys, savaime paplitusios Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje.
Lietuvos botanikos soduose, parkuose bei sodybų želdiniuose auginamos 3 rūšys:
Vakarinė tuja (Thuja occidentalis)
Korėjinė tuja (Thuja koraiensis)
Didžioji tuja (Thuja plicata)
Seniau genčiai buvo priskiriama rytinė tuja (Thuja orientalis), tačiau dabar išskirta į atskirą tujūnų (Platycladus) gentį.

Pavadinimo kilmė

Spėjama, kad tujų pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio thuja, kuris žymi maloniai kvepiančią medieną.

Vakarinė tuja

Vakarinė tuja (lot. Thuja occidentalis, angl. Arborvitae, Eastern Arborvitae, vok. Abendländischer Lebensbaum) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos augalas, savaime augantis Šiaurės Amerikos rytuose.
Tai iki 20 m aukščio kūgiškas medis su vienu ar keletu kamienų, kuriuos dengia supleišėjusi raudonai ruda žievė.

   
 

Šakos tankios, neilgos, tiesiasi horizontaliai, o ant jų pražangiai išsidėsčiusios plokščios šakelės. Lapai žvynelių formos, šiek tiek blizgančia tamsiai žalia viršutine ir matine šviesiai žalia apatine puse. Žiemą žvyneliai įgauna rusvą atspalvį. Kankorėžiai 0,8-1,2 cm ilgio, iš 8-10 žvynelių. Smulkios (3 mm ilgio) sparnuotos plokščios sėklos prinoksta rugsėjo mėnesį ir dauguma greitai išbyra. Daugelis augalų dera taip gausiai, kad iš tolo medžiai atrodo rudi. Patrintos šakelės ir kankorėžiai maloniai kvepia.
Neretai vakarinės tujos painiojamos su kitais kiparisinių šeimos atstovais – tujeniu ir puskiparisiu.
Vakarinė tuja – vienas mėgiamiausių Lietuvos želdynų augalų, nes ją lengva dauginti ir auginti, be to, yra labai daug dekoratyviųjų formų.

Didžioji Lietuvos tuja

Didžiausia Lietuvos tuja auga Kintuose, prie girininkijos pastato, – jos aukštis yra apie 18 metrų, lajos plotis – apie 12 metrų. Europoje didesnė žinoma tik Šveicarijoje. Kokio amžiaus Kintų Didžioji tuja, pasakyti sunku, nes medis dvikamienis, todėl pagal rieves nustatyti amžiaus negalima. Yra žinoma, kad girininkijos pastatas buvo statomas apie 1902-1912 metus, spėjama, kad tada ir pasodinta Didžioji tuja.

Didžioji Lietuvos tuja KintuoseDidžioji Lietuvos tuja Kintuose

Yra žinoma, kad girininkijos pastatas buvo statomas apie 1902 – 1912 metus. Pastačius pastatą buvo, kaip ir šiais laikais, puošiama aplinka. Todėl yra pagrindo manyti, kad tada ir pasodino šią tują, kuriai labai patiko ši vieta ir ji išaugo iki didžiausios Lietuvoje.

1973 m. išleistame dendrologijos vadovėlyje rašoma, kad Kintų girininkijos ( Kv. 26) pasodoje auga labai įspūdinga dviliemenė didžioji tuja. 1973 m. duomenimis didžioji tuja buvo apie 16 m. aukščio, kamieno skersmuo 1 m. aukštyje nuo žemės- 85 cm., o šakos sudarė  9m. skersmens ratą ir siekė žemę. Nuo 1986 m. tuja – gamtos paminklas.

2004 m. Kintų girininkijos darbuotojų iniciatyva tuja vėl buvo išmatuota. Medžio aukštis buvo- 18,2 m., kamieno skersmuo 1,3 m. aukštyje- 1,02 m. , lajos skersmuo- apie 10,5 m., o vešlios šakos siekė žemę.Kiekvienais metai tuja paauga keletą centimetrų į aukštį ir plotį.

Didžioji tuja

Didžioji tuja, (lot. Thuja plicata, angl. Western Redcedar) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos medžių rūšis. Tai vienas masyviausių mūsų planetos medžių.

Paplitimas

Auga Šiaurės Amerikos žemyno vakarų pakrantėje, dabartinių JAV (Vašingtono, Oregono, šiaurės Kalifornijos), šiaurės Aidaho, vakarų Montanos valstijose) ir Kanados (Britanijos Kolumbija) teritorijose.
Introdukuotos vidutinių platumų klimato zonoje, įskaitant ir vakarų Europą, Australiją (į šiaurę iki pat Sidnio), Naujojoje Zelandijoje, rytinėje JAV pakrantėje (jos šiaurėje iki centrinės Niujorko valstijos dalies ir Havajų salų kalnuotose vietose. Naturalizuota JK, taip pat introdukuota Lietuvoje.

Požymiai

Savo natūralaus paplitimo areale dažniausiai pasitaiko iki 30-53 m, didžiausias šių medžių aukštis iki 65–75 m. Kamienai iki 3–4 m skersmens, didžiausio skersmens iki 6,04 m. Didžiausio tūrio šios rūšies medis - 500 m³.

     
     

Amžius

Dažnai pasitaiko gyvenančių iki 800-1000 metų, yra žinomas 1460 metų turintis medis.

Korėjinė tuja

Korėjinė tuja (lot. Thuja koraiensis, angl. Korean arbor-vitae, vok. Koreanischer Lebensbaum) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos augalas, savaime auga pietų ir šiaurės Korėjose, bei š.r. Kinijoje.
Tai ištisai žaliuojantis krūmas arba neaukštas medelis. Savo natūralaus paplitimo areale užauga 3-10 m aukščio. kankorėžėliai ovalios formos, gelsvai žali, subrendę - raudonai rudi 7-11 mm ilgio, 4-5 mm pločio.