„Mažosios daiktų istorijos – 2021“
istorijų pasakojimo kūrybinės dirbtuvės paaugliams
Nors pasakojimo žanras, kaip viena iš scenos meno rūšių, Lietuvoje tik atranda savo gerbėjus, Vakarų Europos šalyse istorijų kūrimo dirbtuvės populiarios jau keletą dešimtmečių. Viena iš stovykloje Jono Šliūpo muziejuje dirbsiančių profesionalių pasakotojų Daiva Ivanauskaitė atskleidžia, kad Škotijoje, garsėjančioje ilgaamže keltiškąja pasakojimo tradicija, pasakojimas yra pripažįstamas savarankišku menu, lygiaverčiu kitoms meno šakoms ir integruojamas švietimo, kultūros, sveikatos ir verslo srityse. O išraiškingas ir įtraukiantis istorijų pasakojimas yra kasdienė praktika, todėl nenuostabu, kad škotai yra puikūs pasakotojai.
Neatsitiktinai jaunieji pasakojimo dirbtuvių dalyviai stovyklauti kviečiami į jaukų pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo namų kiemelį – muziejus slepia daugybę įdomių, tik galbūt paslėptų istorijų. Į kūrybines dirbtuves atvykę jaunieji pasakotojai mokysis šias istorijas atrasti, improvizuoti, o galbūt kurti naujas – apie savo šeimą, brangius daiktus, gimtąjį miestą. Kartu su patyrusiais edukatoriais jie mokysis lavinti vaizduotę, kurti turtingą bei įtraukų pasakojimą, atlikdami praktines kūrybines užduotis bandys įveikti scenos ir viešo kalbėjimo baimę bei užmegzti ryšį su auditorija.
Į kūrybines dirbtuves kviečiami visi 11–14 metų amžiaus vaikai, tačiau ypač laukiami kūrybiški ir smalsūs, mėgstantys klausytis istorijų, tačiau nedrįstantys jų pasakoti viešai, nepasitikintys savimi ar nerandantys instrumentų savo kūrybiškumui atskleisti. Stovyklos užsiėmimuose galės dalyvauti tik 40 vaikų, tad visi susidomėję kviečiami registruotis iš anksto.
Registracija į stovyklą čia.
Šešias dienas truksiančios stovyklos kaina – 10 eurų. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Tel. pasiteiravimui 8 460 54559.
Nori pasakoti taip, kad visi klausytųsi tavęs „išsižioję“?!
2021 m liepos 27-29 dienomis Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kartu su Palangos moksleivių klubu organizavo kūrybinę stovyklą – dirbtuves „Mažųjų daiktų istorijos“, kurioje dalyvavo 11-15 metų moksleiviai. Jos metu paaugliai mokėsi įžvelgti už kiekvieno daikto slypinčią nepaprastą istoriją, išmoko ją sukurti ir vaizdžiai papasakoti. Pasakojimo meno mokė profesionali istorijų pasakotoja Daiva Ivanauskaitė, baigusi Scottish Storytelling Centre pasakotojų rengimo programą, įtraukta į Škotijos profesionalių pasakotojų registrą ir Scottish Book Trust autorių sąrašą. Pertraukų tarp kūrybinių užsiėmimų metu Palangos moksleivių klubo pedagogai organizavo žaidybines, ugdomąsias susipažinimo – savęs pažinimo veiklas.
Pasakotojos Daivos Laiškas stovyklos dalyviams.
Sveiki,
Mano močiutė turėjo vintažinę siuvimo mašiną Singer. Man ji labai graži buvo. Tamsiai mėlyna, grakštaus dizaino, medinėje spintelėje su stalu, valdoma kojiniu pedalu. Siuvamąją vadinome Zyngeriu. Mašinos stalčiukuose ir dėželėse buvo pačių įdomiausių dalykų: spalvotų medžiagų atraižų, siūlų, o apvali metalinė dėžė nuo sausainių buvo pilna sagų. Tikras turtas! Labai mėgau tas sagas tyrinėti, patiko jas čiupinėti ir įsivaizduoti, kad jos yra monetos ar brangakmeniai, nerdavau pirštus į tą lobį ir žarstydavau, tarsi kokį auksą. Tos sagos slėpė paslaptis, kuždėjo senas istorijas…
Močiutės mašina pradėjau siūti nuo dešimties metų. Prisimenu, pasisiuvau saulės kliošo ilgą ilgą sijoną, naktinius marškinius, baisiai madingą šortų, liemenės ir kepurės komplektą pagal „naujausias” 90-ųjų MTV ir paauglių serialo „Beverly Hills 90210” madas. Su tuo komplektu net ir Palangoje buvau. Žinoma, visi siuviniai turėjo gražias sagas.
Močiutė jau senokai audžia debesis ir siuva vėjus, bet jos senoji Singer tebestovi pas mano mamą namuose.
Atvykusi į Škotiją, atradau, kad yra traukinių stotis Singer. Pavadinimas tariamas ne Zynger ir ne taip, kaip „dainininkas” angliškai, o Siner, – g garsas nuryjamas gerklės gale ir lieka jo tik nežymi užuomina. Besidomėdama apylinkių istorija, sužinojau, kad Singer traukinių stotis buvo specialiai įkurta XX a. pradžioje, atidarius Singer siuvimo mašinų bendrovės (JAV) padalinį Škotijoje, šalia Glazgo, kuriame dabar gyvenu. Kaip gražiai „susisiuvo” praeitis ir dabartis, istorijos, iš kur atvykau, su istorijomis, kur dabar esu. Kiekvieną kartą išgirdusi dispečerę tariant traukinių stoties pavadinimą, pagalvoju apie močiutę ir jos siuvimo mašiną, stovinčią Lietuvoje. Gal siuvimo mašina atkeliavo pas močiutę iš Škotijos?
Sėdėdama Glazge prie savo rašomojo stalo ir ruošdama šį kvietimą, galvoju apie Lietuvos pajūrį ir prieš mano akis iškyla medžiaga, išmarginta besišypsančiais geltonais ir žaliais burbulais, kraštas apsiūtas geltona juostele, nugaroje surišami raišteliai. Džiaugsmo kupinas atostogų drabužis. Mano pirmasis maudymosi kostiumėlis. Kaip man jis patiko! O su kostiumėliu yra ir istorija.
Atostogos prie jūros. Mama kaitinosi ant dekučio, o aš, trejų metų pyplė, taškiausi Baltijos putose, visai čia pat, rodos, prie mamos kojų. Mama įsitraukė į pokalbį su tetomis ir dėdėmis, tik staiga atlėkiau aš, – vanduo varvėjo veidu, plaukai šlapi, o akys paklaikusios, – ir garsiai sušukau:
-Mamyte, aš jau paskendau!
Gelbėtojų nekvietė, poilsiautojai gardžiai kvatojosi, o aš buvau įsupta į minkštą rankšluostį.
Šio nutikimo pati nepamenu, bet atmintyje yra įsirėžęs vaizdas, kaip per akis teka vanduo. Vienas pirmųjų prisiminimų.
Medžiagos, rūbai, sagos, siuvimo mašinos! Kiek istorijų! O kur dar mamos kuprinė, su kuria ji išmaišė Kaukazo kalnus ir tėčio stilingi mėlyni batai, maža įsivaizdavau, kad prancūziški muškietininkai tokius nešiojo. O kaskart minkydama tešlą, girdžiu dėdės Stonkaus juokingą istoriją, kurią papasakosiu, kai susitiksime. Tuo tarpu vaikiška piniginė – medžiaginis šuniukas yra tetos Ingrid šeimos šventa relikvija, liudijanti tokią dramatišką istoriją, kad jai papasakoti sukūriau visą pasakojimo pasirodymą „Vilko mergaitė”.
Tikiu, kad jūsų namuose taip pat yra visokiausių daiktų, kurie slepia tėvų, senelių, tetų ar dėdžių istorijas. Patyrinėkite daiktus, pasikalbėkite su tėvais ir seneliais, tegul jums parodo ir papasakoja, ką jie mena. Galbūt ir jūs turite savų prisiminimų, susijusių su kokiu senu, paveldėtu daiktu…
Pasirinkite jums įdomų daiktą, kuris turi gerą istoriją ir atsineškite į „Mažųjų daiktų istorijų” dirbtuves. Kartu su manimi, pasakotoja Daiva iš Škotijos, paruošime tas istorijas gyvai ir įtraukiančiai pasakoti ir surengsime daiktų istorijų vakarą Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje.
Kviečiu prakalbinti daiktus ir pasakoti mažąsias Palangos daiktų istorijas savo lūpomis. Palanga tai jūs, miestelio istorija tai jūsų šeimų istorija, kuri sudygsniuota iš daugybės mažų spalvotų pasakojimų. Kaip bus nepaprasta tuos pasakojimus išgirsti.
Vasariški linkėjimai iš Škotijos,
Daiva Ivanauskaitė
Pasakotoja
Arimiau susipažinti su Daiva galite :
- Scotland’s National Network for Traditional Arts & Culture – https://tracscotland.org/storytellers/daiva-ivanauskaite/
- Scottish Book Trust – https://www.scottishbooktrust.com/authors/daiva-ivanauskaite
- Facebook paskyroje – https://www.facebook.com/daivathestoryteller/